- laiminimas
- láiminimas sm. (1) I, DŽ → laiminti: 1. Laiminimų lydimas jis dingo kelio pasisukime rš. Tėvų nelaiminimas tesekie tavo pėdais, kol nesugrįši! Vaižg. 2. Tėviškas láiminimas NdŽ. Aš iš širdies teikiu laiminimą naujam to laikraščio redaktoriui rš. 3. refl. S.Dauk žegnojimasis. \ laiminimas; nulaiminimas; palaiminimas
Dictionary of the Lithuanian Language.